Kaip fizinio ugdymo praktikos ir metodikos skiriasi įvairiose šalyse ir ko galima pasimokyti iš kitų šalių patirties?
Publikuota: 2024-10-08 11:08
Negalima paneigti, kad vaikų fizinis ugdymas yra ypač svarbi vaikų lavinimo dalis. Reguliari fizinė veikla, apimanti įvairias sritis, nuo taisyklingos laikysenos iki judrumo didinimo, yra svarbi siekiant užtikrinti, kad vaikai būtų sveiki ir stiprūs ateityje. Tačiau vieningos nuomonės, kaip reikia organizuoti vaikų fizinę veiklą, nėra. Šiame straipsnyje apžvelgsime užsienio šalių gerosios praktikos pavyzdžius bei mokslininkų tyrimus, siekdami išsiaiškinti, ko galime išmokti iš kitų šalių patirties.
Esmines globalias problemines sritis susijusias su vaikų fiziniu ugdymu, aptaria UNESCO organizacijos ir Loughborough universiteto mokslininkai, 2024 m. išleistame pranešime „The Global State of Play“. Šiame pranešime yra teigiama, kad rekomenduojamas laikas, kiek pradinėje mokykloje turėtų būti skiriama vaikų fiziniam ugdymui, yra vos 120 minučių per savaitę. Vėliau, nuo pagrindinės mokyklos, šis laikas turėtų išaugti iki 180 minučių per savaitę. Tačiau net ir atsižvelgiant į tai, kad fizinis ugdymas yra privalomas daugumoje šalių, globaliu mastu vos trečdalis visų mokyklų pasiekia šį rekomenduojamą laiką.
Tai išryškina problemą – mokyklose bei darželiuose vaikų fiziniam ugdymui nėra skiriama pakankamai laiko. Pranešime taip pat yra išskiriamos kitos problemos. Nors ir daugelis šalių turi įdiegtas įtraukiojo ugdymo nuostatas valstybiniu lygiu, analizuojant statistiką pastebima, kad vos 61,7 proc. mokyklų pilnai įtraukia mokinius su negalia į fizinį ugdymą, ir tik 7,1 proc. mokyklų skiria vienodai laiko berniukų ir mergaičių fiziniam ugdymui. Dažnu atveju, net ir tada, kai fizinis ugdymas yra privalomas ar, kai yra numatyti įtraukiojo fizinio ugdymo nuostatai, realūs pavyzdžiai parodo, kad nemažai daliai švietimo įstaigų yra kur tobulėti, net bandant pasiekti minimalias rekomendacijas. Tai įrodo, kad vaikų sveikatingumo skatinimas vis dar yra opi problema, kuri gali lemti įvairias vaikų sveikatos problemas ateityje.
Analizuojant UNESCO organizacijos ir Loughborough universiteto mokslininkų pranešimą, pastebima, kad daugumoje šalių vaikų fizinis ugdymas yra privalomas. Tačiau konkrečios jo nuostatos kiekvienoje šalyje ženkliai skiriasi. Norint geriau suprasti, kaip skiriasi fizinis ugdymas skirtingose šalyse, remiantis Europos mokslininkų straipsniu apžvelgsime penkis skirtingus Europos šalių pavyzdžius, apie tai, kaip yra ugdomi vaikai iki penkerių metų.:
Suomija. Vaikams iki penkerių metų yra rekomenduojamos trys fizinės veiklos valandos per dieną, iš kurių viena valanda turėtų būti vidutinio ar intensyvaus aktyvumo, o likusios dvi – lengvesnės veiklos, pavyzdžiui, žaidimų lauke ar motorinių įgūdžių lavinimo. Šalyje galiojančios rekomendacijos teigia, kad turėtų būti vengiama ilgo pasyvaus sėdėjimo. Siekiant sumažinti monotoniškumą, vaikų motoriniams gebėjimams lavinti yra skatinamas įvairių aplinkų naudojimas.
Norvegija. Norvegijoje siekiama, kad visi vaikai nuo gimimo iki aštuoniolikos metų amžiaus, kasdien turėtų bent 60 minučių trukmės vidutinio ar intensyvaus fizinio aktyvumo veiklų, ypatingą dėmesį skiriant motorinių įgūdžių lavinimui naudojant įvairias veiklas, tokias kaip vaikščiojimas, bėgimas, kopimas ar sportiniai žaidimai.
Jungtinė Karalystė (toliau – JK). Ši šalis vaikams rekomenduoja skirti bent 180 minučių aktyvios fizinės veiklos per dieną, iš kurių dalis turėtų būti skiriama žaidimams. Didelė svarba yra skiriama kognityvinių gebėjimų lavinimui fizinės veiklos metu. Rekomenduojama skatinti vaikų smalsumą ir kuo daugiau laiko praleisti lauke.
Vokietija. Vokietijoje yra rekomenduojama į vaikų fizinio ugdymo planą įtraukti bent 90 minučių aktyvios veiklos per dieną. Šalis nemažą dėmesį skiria ekranų laiko ribojimo rekomendacijoms vaikams iki šešerių metų amžiaus, siekiant sumažinti pasyviai praleidžiamą laiką bei skatinti aktyvų gyvenimo būdą nuo mažų dienų.
Danija. Danijoje yra pabrėžiama, kad vaikų fiziniame ugdyme yra svarbu ne tik pats aktyvumas, bet ir socialinė sąveika. Rekomenduojama vaikus įtraukti į tokius žaidybinius užsiėmimus, kaip įvairūs žaidimai su kamuoliu ar sportiniai žaidimai lauke. Pabrėžiama interaktyvios ir struktūruotos veiklos svarba.
Apžvelgus šių penkių šalių fizinio ugdymo metodikas, galima pastebėti, kad analizuotos Europos šalys siekia užtikrinti, kad fizinis ugdymas būtų įtraukus bei papildomai lavintų socialinius ir protinius gebėjimus. Tačiau nėra vieningos nuomonės dėl to, kiek per dieną reikėtų skirti laiko fizinio ugdymo veikloms. Šis laikas svyruoja nuo 60 min. per dieną Norvegijoje iki 180 min. per dieną Suomijoje bei JK. Nors ir specifiniai metodai bei rekomendacijos skiriasi, galime įžvelgti, kad visos šalys sutinka, jog būtina nuo pat mažens ugdyti vaikų sveikatingumą.
Realią fizinio ugdymo naudą pagrindžia Estijos mokslininkų atliktas tyrimas. Vienas iš aspektų, kuris buvo išskirtas šio tyrimo metu, buvo tai, kad ugdant ikimokyklinio amžiaus vaikų balansą ir taisyklingą laikyseną, ateityje jie turės mažesnę nutukimo bei širdies ir kraujagyslių sistemos ligų riziką.
Vaikų fizinis ugdymas yra ypatingai svarbus, tą patvirtina ir daugelio šalių švietimo politika, ir mokslininkų atliktų tyrimų duomenys, kurie rodo reikšmingą teigiamą ryšį tarp ankstyvojo vaikų fizinio ugdymo ir jų geros sveikatos ateityje. Tačiau kokių praktinių patarimų galime išmokti analizuojant kitų šalių organizacijų ir mokslininkų išskirtus gerosios praktikos pavyzdžius?
Pasaulio sveikatos organizacija (toliau – PSO) teigia, kad vaikai turėtų atlikti mažiausiai 60 min. intensyvios fizinės veiklos per parą. Ši veikla daugiausia turėtų būti aerobinė. Yra pabrėžiama, kad vaikams fizinio ugdymo veikla turėtų būti pateikiama ne tik per rimtas treniruotes, bet ir per žaidimus, renginius, varžybas, sužaidybinant fizinę edukaciją. Fizinio ugdymo sužaidybinimo rekomendacijos buvo pastebimos ir analizuojant penkių Europos šalių pavyzdžius. Beveik visose analizuotų šalių rekomendacijose yra pažymima, kad vaikų sveikatinimas turėtų būti pateikiamas naudojant žaidimus.
Sužaidybintos fizinės edukacijos svarbą pabrėžia ir mokslininkų atlikti tyrimai, kuriuose buvo pastebėta, kad vaikai, kurie buvo ugdomi pasitelkiant žaidimus, vidutiniškai buvo labiau disciplinuoti, lyginant su vaikais, kurių fiziniam ugdymui nebuvo naudojami žaidimai. Taip buvo dėl to, kad vaikai, motyvuoti žaidimuose pateiktų tikslų, patys save ir savo bendraamžius skatindavo pasitempti siekiant bendro tikslo.
Vienas iš būdų, kaip galima įgalinti sužaidybinimą fiziniame ugdyme, yra naujausių išmaniųjų technologijų integravimas į mokymo procesą. Mokslininkų atliktuose tyrimuose pastebėta, kad įtraukiant interaktyvias technologijas į vaikų fizinį ugdymą yra matomas ne tik efektyvesnis motorinių įgūdžių lavinimas, bet ir padidėjusi vaikų motyvacija. Tyrimų autoriai teigia, kad interaktyvios technologijos papildo tradicinį vaikų fizinį ugdymą, leidžiant pasiekti geresnių mokymosi rezultatų bei įgalinti papildomų socialinių bei intelektinių įgūdžių lavinimą.
Dar geresnių rezultatų galima pasiekti naudojant interaktyvias technologijas, kuriose yra integruoti išmanūs judesių sekimo jutikliai. Tai patvirtina Indonezijos mokslininkų atliktas tyrimas, kurio metu jie nustatė, kad naudojant judesių sekimo jutiklius ikimokyklinio amžiaus vaikų fiziniame ugdyme, atsiranda galimybė efektyviau stebėti, kaip vaikams sekasi atlikti įvairius pratimus. Turint šią naudingą informaciją, galima atitinkamai koreguoti ugdymo planus, koncentruojantis į problemines vietas, taip padarant fizinį ugdymą efektyvesniu.
Vienas iš naujausių sprendimų ikimokyklinio amžiaus vaikų fiziniame ugdyme yra „Sveikatukai“ edukacinių žaidimų platforma, sukurta kartu su vaikų sveikatos specialistais. Kuriant šią platformą buvo atsižvelgiama į visus aukščiau aptartus gerosios praktikos pavyzdžius. Pirma, platformoje yra pateikiama specialiai sukurta pratimų programa, skirta būtent vaikų skeleto-raumenų sistemos stiprinimui ir taisyklingos laikysenos lavinimui. Programa apima visus taisyklingos laikysenos ugdymui reikalingus pratimus, kurių bendra trukmė 15–20 min. Kiekvienas žaidimas integruoja skirtingus pratimus, o tarp žaidimų yra numatytos automatinės 10–15 sek. pertraukėlės. Visa tai palengvina pedagogo darbą – nereikia sekti tikslaus pratimų atlikimo laiko. Pilnai paruošta programa taip pat palengvina jos įtraukimą į bendrą savaitinį fizinio ugdymo planą.
Antra, „Sveikatukai“ platforma buvo sukurta remiantis fizinės edukacijos sužaidybinimo principais. Vaikams yra pateikiama dešimt interaktyvių žaidimų, kurie efektyviai įtraukia vaikus į patį mokymosi procesą ir skatina jų bendradarbiavimą tarpusavyje, siekiant bendro tikslo, ugdo jų socialinius bei pažintinius įgūdžius. Galiausiai, „Sveikatukai“ platformoje yra integruoti išmanūs judesių sekimo jutikliai, kurie stebi, ar vaikai atlieka pratimus taisyklingai. Pastebėjus neteisingai atliekamą pratimą, yra pateikiamas priminimas, kaip ištaisyti pastebimas klaidas. Atlikus visą mankštą, pristatomas bendras programos atlikimo įvertis. Tai padeda pedagogams efektyviai sekti ir matyti vaikų pažangą bei koreguoti problemines vietas.
Norėdami sužinoti daugiau apie „Sveikatukai” pritaikymo galimybes – susisiekite.
Pagrindiniai iššūkiai susiję su fiziniu ugdymu
Esmines globalias problemines sritis susijusias su vaikų fiziniu ugdymu, aptaria UNESCO organizacijos ir Loughborough universiteto mokslininkai, 2024 m. išleistame pranešime „The Global State of Play“. Šiame pranešime yra teigiama, kad rekomenduojamas laikas, kiek pradinėje mokykloje turėtų būti skiriama vaikų fiziniam ugdymui, yra vos 120 minučių per savaitę. Vėliau, nuo pagrindinės mokyklos, šis laikas turėtų išaugti iki 180 minučių per savaitę. Tačiau net ir atsižvelgiant į tai, kad fizinis ugdymas yra privalomas daugumoje šalių, globaliu mastu vos trečdalis visų mokyklų pasiekia šį rekomenduojamą laiką.
Tai išryškina problemą – mokyklose bei darželiuose vaikų fiziniam ugdymui nėra skiriama pakankamai laiko. Pranešime taip pat yra išskiriamos kitos problemos. Nors ir daugelis šalių turi įdiegtas įtraukiojo ugdymo nuostatas valstybiniu lygiu, analizuojant statistiką pastebima, kad vos 61,7 proc. mokyklų pilnai įtraukia mokinius su negalia į fizinį ugdymą, ir tik 7,1 proc. mokyklų skiria vienodai laiko berniukų ir mergaičių fiziniam ugdymui. Dažnu atveju, net ir tada, kai fizinis ugdymas yra privalomas ar, kai yra numatyti įtraukiojo fizinio ugdymo nuostatai, realūs pavyzdžiai parodo, kad nemažai daliai švietimo įstaigų yra kur tobulėti, net bandant pasiekti minimalias rekomendacijas. Tai įrodo, kad vaikų sveikatingumo skatinimas vis dar yra opi problema, kuri gali lemti įvairias vaikų sveikatos problemas ateityje.
Užsienio šalių fizinio ugdymo praktika
Analizuojant UNESCO organizacijos ir Loughborough universiteto mokslininkų pranešimą, pastebima, kad daugumoje šalių vaikų fizinis ugdymas yra privalomas. Tačiau konkrečios jo nuostatos kiekvienoje šalyje ženkliai skiriasi. Norint geriau suprasti, kaip skiriasi fizinis ugdymas skirtingose šalyse, remiantis Europos mokslininkų straipsniu apžvelgsime penkis skirtingus Europos šalių pavyzdžius, apie tai, kaip yra ugdomi vaikai iki penkerių metų.:
Suomija. Vaikams iki penkerių metų yra rekomenduojamos trys fizinės veiklos valandos per dieną, iš kurių viena valanda turėtų būti vidutinio ar intensyvaus aktyvumo, o likusios dvi – lengvesnės veiklos, pavyzdžiui, žaidimų lauke ar motorinių įgūdžių lavinimo. Šalyje galiojančios rekomendacijos teigia, kad turėtų būti vengiama ilgo pasyvaus sėdėjimo. Siekiant sumažinti monotoniškumą, vaikų motoriniams gebėjimams lavinti yra skatinamas įvairių aplinkų naudojimas.
Norvegija. Norvegijoje siekiama, kad visi vaikai nuo gimimo iki aštuoniolikos metų amžiaus, kasdien turėtų bent 60 minučių trukmės vidutinio ar intensyvaus fizinio aktyvumo veiklų, ypatingą dėmesį skiriant motorinių įgūdžių lavinimui naudojant įvairias veiklas, tokias kaip vaikščiojimas, bėgimas, kopimas ar sportiniai žaidimai.
Jungtinė Karalystė (toliau – JK). Ši šalis vaikams rekomenduoja skirti bent 180 minučių aktyvios fizinės veiklos per dieną, iš kurių dalis turėtų būti skiriama žaidimams. Didelė svarba yra skiriama kognityvinių gebėjimų lavinimui fizinės veiklos metu. Rekomenduojama skatinti vaikų smalsumą ir kuo daugiau laiko praleisti lauke.
Vokietija. Vokietijoje yra rekomenduojama į vaikų fizinio ugdymo planą įtraukti bent 90 minučių aktyvios veiklos per dieną. Šalis nemažą dėmesį skiria ekranų laiko ribojimo rekomendacijoms vaikams iki šešerių metų amžiaus, siekiant sumažinti pasyviai praleidžiamą laiką bei skatinti aktyvų gyvenimo būdą nuo mažų dienų.
Danija. Danijoje yra pabrėžiama, kad vaikų fiziniame ugdyme yra svarbu ne tik pats aktyvumas, bet ir socialinė sąveika. Rekomenduojama vaikus įtraukti į tokius žaidybinius užsiėmimus, kaip įvairūs žaidimai su kamuoliu ar sportiniai žaidimai lauke. Pabrėžiama interaktyvios ir struktūruotos veiklos svarba.
Apžvelgus šių penkių šalių fizinio ugdymo metodikas, galima pastebėti, kad analizuotos Europos šalys siekia užtikrinti, kad fizinis ugdymas būtų įtraukus bei papildomai lavintų socialinius ir protinius gebėjimus. Tačiau nėra vieningos nuomonės dėl to, kiek per dieną reikėtų skirti laiko fizinio ugdymo veikloms. Šis laikas svyruoja nuo 60 min. per dieną Norvegijoje iki 180 min. per dieną Suomijoje bei JK. Nors ir specifiniai metodai bei rekomendacijos skiriasi, galime įžvelgti, kad visos šalys sutinka, jog būtina nuo pat mažens ugdyti vaikų sveikatingumą.
Realią fizinio ugdymo naudą pagrindžia Estijos mokslininkų atliktas tyrimas. Vienas iš aspektų, kuris buvo išskirtas šio tyrimo metu, buvo tai, kad ugdant ikimokyklinio amžiaus vaikų balansą ir taisyklingą laikyseną, ateityje jie turės mažesnę nutukimo bei širdies ir kraujagyslių sistemos ligų riziką.
Ko galima pasimokyti iš gerosios praktikos pavyzdžių?
Vaikų fizinis ugdymas yra ypatingai svarbus, tą patvirtina ir daugelio šalių švietimo politika, ir mokslininkų atliktų tyrimų duomenys, kurie rodo reikšmingą teigiamą ryšį tarp ankstyvojo vaikų fizinio ugdymo ir jų geros sveikatos ateityje. Tačiau kokių praktinių patarimų galime išmokti analizuojant kitų šalių organizacijų ir mokslininkų išskirtus gerosios praktikos pavyzdžius?
Pasaulio sveikatos organizacija (toliau – PSO) teigia, kad vaikai turėtų atlikti mažiausiai 60 min. intensyvios fizinės veiklos per parą. Ši veikla daugiausia turėtų būti aerobinė. Yra pabrėžiama, kad vaikams fizinio ugdymo veikla turėtų būti pateikiama ne tik per rimtas treniruotes, bet ir per žaidimus, renginius, varžybas, sužaidybinant fizinę edukaciją. Fizinio ugdymo sužaidybinimo rekomendacijos buvo pastebimos ir analizuojant penkių Europos šalių pavyzdžius. Beveik visose analizuotų šalių rekomendacijose yra pažymima, kad vaikų sveikatinimas turėtų būti pateikiamas naudojant žaidimus.
Sužaidybintos fizinės edukacijos svarbą pabrėžia ir mokslininkų atlikti tyrimai, kuriuose buvo pastebėta, kad vaikai, kurie buvo ugdomi pasitelkiant žaidimus, vidutiniškai buvo labiau disciplinuoti, lyginant su vaikais, kurių fiziniam ugdymui nebuvo naudojami žaidimai. Taip buvo dėl to, kad vaikai, motyvuoti žaidimuose pateiktų tikslų, patys save ir savo bendraamžius skatindavo pasitempti siekiant bendro tikslo.
Kokiais būdais įgalinti sužaidybinimą edukacijoje?
Vienas iš būdų, kaip galima įgalinti sužaidybinimą fiziniame ugdyme, yra naujausių išmaniųjų technologijų integravimas į mokymo procesą. Mokslininkų atliktuose tyrimuose pastebėta, kad įtraukiant interaktyvias technologijas į vaikų fizinį ugdymą yra matomas ne tik efektyvesnis motorinių įgūdžių lavinimas, bet ir padidėjusi vaikų motyvacija. Tyrimų autoriai teigia, kad interaktyvios technologijos papildo tradicinį vaikų fizinį ugdymą, leidžiant pasiekti geresnių mokymosi rezultatų bei įgalinti papildomų socialinių bei intelektinių įgūdžių lavinimą.
Dar geresnių rezultatų galima pasiekti naudojant interaktyvias technologijas, kuriose yra integruoti išmanūs judesių sekimo jutikliai. Tai patvirtina Indonezijos mokslininkų atliktas tyrimas, kurio metu jie nustatė, kad naudojant judesių sekimo jutiklius ikimokyklinio amžiaus vaikų fiziniame ugdyme, atsiranda galimybė efektyviau stebėti, kaip vaikams sekasi atlikti įvairius pratimus. Turint šią naudingą informaciją, galima atitinkamai koreguoti ugdymo planus, koncentruojantis į problemines vietas, taip padarant fizinį ugdymą efektyvesniu.
„Sveikatukai“ platformos pavyzdys
Vienas iš naujausių sprendimų ikimokyklinio amžiaus vaikų fiziniame ugdyme yra „Sveikatukai“ edukacinių žaidimų platforma, sukurta kartu su vaikų sveikatos specialistais. Kuriant šią platformą buvo atsižvelgiama į visus aukščiau aptartus gerosios praktikos pavyzdžius. Pirma, platformoje yra pateikiama specialiai sukurta pratimų programa, skirta būtent vaikų skeleto-raumenų sistemos stiprinimui ir taisyklingos laikysenos lavinimui. Programa apima visus taisyklingos laikysenos ugdymui reikalingus pratimus, kurių bendra trukmė 15–20 min. Kiekvienas žaidimas integruoja skirtingus pratimus, o tarp žaidimų yra numatytos automatinės 10–15 sek. pertraukėlės. Visa tai palengvina pedagogo darbą – nereikia sekti tikslaus pratimų atlikimo laiko. Pilnai paruošta programa taip pat palengvina jos įtraukimą į bendrą savaitinį fizinio ugdymo planą.
Antra, „Sveikatukai“ platforma buvo sukurta remiantis fizinės edukacijos sužaidybinimo principais. Vaikams yra pateikiama dešimt interaktyvių žaidimų, kurie efektyviai įtraukia vaikus į patį mokymosi procesą ir skatina jų bendradarbiavimą tarpusavyje, siekiant bendro tikslo, ugdo jų socialinius bei pažintinius įgūdžius. Galiausiai, „Sveikatukai“ platformoje yra integruoti išmanūs judesių sekimo jutikliai, kurie stebi, ar vaikai atlieka pratimus taisyklingai. Pastebėjus neteisingai atliekamą pratimą, yra pateikiamas priminimas, kaip ištaisyti pastebimas klaidas. Atlikus visą mankštą, pristatomas bendras programos atlikimo įvertis. Tai padeda pedagogams efektyviai sekti ir matyti vaikų pažangą bei koreguoti problemines vietas.
Norėdami sužinoti daugiau apie „Sveikatukai” pritaikymo galimybes – susisiekite.
